Sekmadienio popietę Šventasis Tėvas oficialiai aplankė Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Heydarą oglu Alijevą jo rūmuose. Kiek vėliau Pranciškus privačiai pabendravo su prezidentu, kuris taip pat pristatė savo šeimą, buvo apsikeista dovanomis. Prezidentui popiežius padovanojo stilizuotą Romos miesto bažnyčių atvaizdą, o jo sutuoktinei – rankų darbo indą, pagamintą Meksikoje.
Kartu su Azerbaidžano vadovu popiežius nuvyko prie Paminklo žuvusiems už nepriklausomybę, čia buvo atlikti šalių himnai, o Šventasis Tėvas stabtelėjo maldai.
Kita stotelė buvo dabartinio prezidento tėvui Heydarui Alijevui dedikuotas kongresų ir ekspozicijų centras, suprojektuotas pasaulinio garso architektės Zahos Hadid. Čia jau laukė per tūkstantį Azerbaidžano visuomenės atstovų – politikos ir kultūros veikėjų, šalyje reziduojantys diplomatai.
Džiaugiuosi, galėdamas aplankyti Azerbaidžaną ir jums dėkoju už svetingą priėmimą šiame mieste, šalies sostinėje, prisiglaudusiame prie Kaspijos jūros kranto, miesto, kurio veidas nepaprastai pasikeitė su naujomis konstrukcijomis, kaip ši, kurioje vyksta mūsų susitikimas, - sakė popiežius Pranciškus.
Savo kalboje Šventasis Tėvas dar kartą grįžo prie svarbios temos, kurią buvo palietęs kituose savo kelionės etapuose – Armėnijoje ir, prieš dieną, Gruzijoje: etninis, kultūrinis, religinis skirtingumas nėra neišvengiamas kelias į konfliktą, tačiau gali tapti harmoningos ir turtingos visuomenės prielaida.
Ši bendra pastanga kuriant harmoniją tarp skirtumų ypač reikšminga dabar šiuo metu, nes parodo, jog įmanoma liudyti savo idėjas ir savo gyvenimo sampratą neužgniaužiant teisių tų, kurie turi kitas sampratas ir vizijas, - pabrėžė Pranciškus, pridurdamas, kad kiekviena etinė ar ideologinė priklausomybė, kaip ir autentiškas religijos kelias, turi ryžtingai atmesti savo įsitikinimų, tapatybės ar Dievo vardo instrumentalizavimą teisinant užgniaužimą ir užvaldymą.
Gyvai linkiu, - sakė popiežius, anksčiau priminęs, kad šalis istorijos bėgyje buvo daugelio tautų ir kultūrų tėvynė, - kad Azerbaidžanas tęstų skirtingų kultūrų ir religinių konfesijų bendradarbiavimo kelią. Tegu harmonija ir taikus sugyvenimas maitina socialinį ir pilietinį gyvenimą, jo įvairiose išraiškose, užtikrindamas visiems galimybę prisidėti prie bendrojo gėrio.
Kaip ir Gruzijoje, popiežius pasakė, kad tikros pažangos ir tautų laisvės prielaida yra ne vien vidinė harmonija, bet ir taikūs valstybių santykiai, drąsiai ir išradingai pasirenkant kelius ilgalaikei santarvei užtikrinti, išgydyti senas žaizdas.
Tikiu, kad su Dievo pagalba ir visų pusių gera valia Kaukazas galės būti vieta, kur dialogu ir derybomis ginčai ir skirtumai bus išspręsti ar viršyti, kad šis regionas, „durys tarp Rytų ir Vakarų“, pagal gražų šv. Jono Pauliaus II panaudotą vaizdinį, lankant šią šalį, taptų durimis taikai ir pavyzdžiu, kuriuo remtis sprendžiant senus ir naujus konfliktus, - kalbėjo Pranciškus, pridurdamas, kad ir katalikų bendruomenė, nors labai maža, nori veikti tokia pat linkme. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Pranciškus Baku kongresų rūmuose - RV
